Savo telefono kameros beveik niekada nenaudojau ir gana skeptiškai žiūrėjau į tokius dalykus kaip Instagram. Pats principas „pykštelėjau- uždėjau kokį mėlynai žalią efektą – nusiunčiau į Facebook‘ą“ man atrodė kaip nepagarba fotografijai. Tačiau šiek tiek daugiau ėmus domėtis fotografavimu, internete pradėjau atrasti vis daugiau tikrai puikių telefonu fotografuotų nuotraukų. Telefoninei fotografijai yra skirtos atskiros fotografų grupės, galima rasti įvairių patarimų, kaip maksimaliai išnaudoti telefoninės kameros galimybes.
Fotografavimas telefonu turi rimtų privalumų – telefonas yra lengvas ir dažniausiai yra šalia. Profesionalūs fotografai taip pat skatina fotografuoti telefonu lavinimosi tikslais. Žinojimas, jog esi pasiruošęs fotografuoti, skatina atidžiau stebėti aplinką. Telefono kamera yra prasta kamera, todėl norėdamas ja išgauti kažką gražaus, turi žymiai labiau pasistengti. Telefoninės kameros labai nepareguliuosi, tad fotografavimas telefonu turėtų lavinti gebėjimą atrasti ir įvertinti natūralius šviesos šaltinius, šviesą ir šešėlius, objektą ir foną, nes jo nepaslėpsi pakeisdamas ryškumo gylį. Taip pat reikia atidžiau galvoti apie kompoziciją, nes telefonu darytų nuotraukų geriau nekarpyti, taip pat nerekomenduojama naudoti priartinimo. Visa tai turėtų būti gera mankštelė, lavinanti fotografinį mąstymą. Bet to telefono kameros turi platų regėjimo kampą, o tikro plačiakampio objektyvo aš neturiu, taigi telefonas galėtų bent šiek tiek jį atstoti. Todėl trečioji mano užduotis – pradėti fotografuoti telefonu. Šį kartą užduotis tik pradėti, o kas bus toliau, pažiūrėsim.
Daugelis mano skaitytų patarimų telefoninei fotografijai prasideda nuo patarimo pažinti savo telefono kamerą. Telefoninės kameros yra žymiai mažiau prognozuojamos, nei fotoaparatai, ir turi savo charakterį. Pavyzdžiui, nors daugelyje patarimų rašoma, kad telefoninės kameros geriausiai fotografuoja esant ryškiam apšvietimui, maniškė saulėtą dieną kraustosi iš proto, tačiau puikiai susitvarko su pavakario šviesa. Nors maniau, kad telefoninė kamera turėtų geriau fotografuoti toliau esančius objektus, mano telefonas visai neblogai fotografuoja iš arti, tuo tarpu sudėtingi toliau esantys objektai dažnai gaunasi tik spalvotų dėmių makalynė. Reikia priprasti prie atstumo, regėjimo kampo, fotografavimo greičio ir kitų techninių kameros ypatybių.
Pradėjus fotografuoti telefonu didžiausias iššūkis ir nusivylimas man buvo vaizdo aštrumas ir triukšmas vaizde. Man niekaip nepavykdavo padaryti, kad vaizdas nuotraukoje būtų pakankamai gerai susifokusavęs. Šiek tiek tame yra mano kaltės ir įgūdžių stokos – telefoninė kamera fotografuoja lėčiau nei fotoaparatas, todėl nereikia skubėti telefono pajudinti. Kita vertus, gana didelis vaizdo grūdėtumas net tuomet, kai fotografuojama mažiausiu ISO ir tikrai labai trumpais išlaikymais jau yra ir kameros trūkumas. Forumuose ieškodama informacijos apie šią savo telefono problemą radau patarimą fotografuoti naudojant HDR funkciją ir kol kas tai yra geriausias dalykas, kurį per šią savaitę man pavyko atrasti.
HDR (High dynamic range) yra tokia fotografijos rūšis, kai fotografuojami keli identiški to paties objekto kadrai, kas kartą keičiant ekspoziciją (pavyzdžiui, vienas kadras per šviesus, vienas optimalus, viena per tamsus). Vėliau kompiuterinės programos pagalba šios nuotraukos suliejamos į vieną. Tokia procedūra leidžia stipriai padidinti vaizdo detalumą, išryškina skirtumus tarp šviesiausių ir tamsiausių elementų. Pasirinkus HDR funkciją mano telefonas visą šį procesą atlieka automatiškai. Atsiranda tik vienas papildomas trūkumas – fotografavimo trukmė labai smarkiai pailgėja, todėl reikia stengtis telefoną laikyti labai ramiai ir nesujudinti, kol telefonas nepabaigė visos procedūros. Nedidelis vėjelis taip pat visiškai sugadina nuotrauką, nes vaizdai gaunasi neidentiški ir telefono kompiuteris nebesigeba jų tinkamai sulieti. Nepaisant šio trūkumo ir nuostolių, vaizdo kokybė fotografuojant tokiu būdu gaunasi tikrai ženkliai geresnė. HDR funkcija padeda nufotografuoti net ir tokius gana sunkiai fotografuojamus objektus, kaip debesys. Kol kas jais dar neatsidžiaugiau ir tai matosi mano nuotraukose.
Taigi po pradinio nusivylimo telefono kamera, pastaruoju metu atrandu vis daugiau ir daugiau džiaugsmo. Platus kameros regėjimo kampas leidžia įdomiau žaisti perspektyva. Telefonu kai kuriuos objektus fotografuoti tiesiog lengviau ir patogiau – pavyzdžiui, telefoną gali po krūmu pakišti pats po juo nelįsdamas. Daugelyje patarimų fotografuojantiems telefonu rašoma, jog sėkmė šiuo atveju labai priklauso nuo nuostatų. Fotografuojant telefonu į fotografiją reikia žiūrėti taip pat rimtai, kaip ir fotografuojat brangiu fotoaparatu, t.y. taip pat atidžiai rinktis rakursą, kompoziciją, apšvietimą, idėją. Pakeisti santykį į telefoną nėra taip lengva, nes net fiziškai jis neturi to svorio ir solidumo, kurį jauti laikydamas fotoaparatą. Visgi ir telefono kamera gali tapti dar viena puikia saviraiškos priemone.