Šiandien nusprendžiau tikslingai kalbinti fotografuotis tik moteris. Penkios atsisakė, keturios sutiko. Ką gi, balansas neigiamas. Nepavyko prisikalbinti nei vienos vyresnio amžiaus, nors šiandien sutiktos moterys buvo tikrai gražios ir įdomios. Po šios dienos labai sukilo smalsumas paieškoti statistikos, kokią reikšmę sutikimui/atsisakymui fotografuotis turi fotografo lytis ir amžius. Man atrodo, kad turėtų turėti.
O štai tos gražios ir drąsios moterys, kurios šiandien sutiko tapti mano projekto dalyvėmis:
Iloną sutikau keliaujančią į darbą Vilniaus universitete. Pilką ir šaltoką rytą Ilona iš tolo išsiskyrė spalvinga apranga ir energinga eisena.
Aušros ilgai įkalbinėti fotografuotis nereikėjo. Gal dėl to kad ji pati mėgsta fotografuoti. Sužinojau, kad Aušra mokosi kirpėjos amato, bet kur nuves gyvenimo kelias, dar tvirtai nežino.
Sandra Laisvės alėjoje iš praeivių išsiskyrė karine apranga. Sužinojau, kad Sandra studijuoja teisę ir policijos veiklą ir kaip tik grįžta iš šaudymo užsiėmimų. Mergina papasakojo, kad studijos jai patinka, o dėvėdama kursanto uniformą dažnai mieste susilaukia praeivių dėmesio.
Virginia pastebėjau fotografuojančią senamiestyje. Mačiau, kad ji prisėdo ant suolelio ir ėmė tyrinėti kelionių vadovą. Nebuvau tikra, kokia kalba ją kalbinti, bet ji man šypsodamasi atsakė lietuviškai. Sužinojau, kad Virginia gimė Kanadoje, o dabar gyvena Australijoje. Močiutė lietuvė išmokė ją lietuvių kalbos, o dabar Virginia atvažiavo aplankyti močiutės gimtinės ir susipažinti su giminėmis. Nors Lietuvoje šaltoka, visgi mergina teigė, kad jai čia patinka. Virginia lietuvių kalbos įgūdžiai tiesiog stulbinantys. Didžiulė pagarba tiek močiutei, tiek Virginia, kad jos sugebėjo taip puoselėti kalbą toli nuo Lietuvos. Tikiuosi kelionė Virginia nenuvils.