Vasarą blogas kažkaip labai nenoriai rašosi. Dar prieš atostogas buvo „apmetusi“ naujos mankštelės aprašo planą, bet įrašas taip ir liko juodraštyje. Tačiau, nors paskutiniu metu mažai rašiau, foto mankštelės yra vykdomos intensyviai (jei taip uoliai daryčiau kokius atsilenkimus, jau būčiau neblogai padailinus pilvuką). Bet šį kartą apie nespalvotas nuotraukas.
Nespalvota fotografija tikrai yra fotografijos karalienė, bent jau absoliuti dauguma geriausių mano matytų fotografijų buvo juodai baltos. Gal dėl to kad juoda-balta asocijuojasi su gera fotografija, savotiškai gėdijausi savo nuotraukose panaikinti spalvas. Lyg apsimetinėčiau, kad moku fotografuoti. Tačiau kai savo nuotraukose išjungti spalvas pradėjau dažniau, pastebėjau, kad kartais tai padeda žymiai labiau atskleisti ir išryškinti istoriją, kuria nori papasakoti. Taigi pastaruoju metu nuotraukų redagavimo programoje vis dažniau paspaudžiu Black&White mygtuką.
Interneto platybės gausu patarimų, kada verta išbandyti juodai baltą fotografiją. Rašydama šį įrašą rėmiausi pagrinde dviem šaltiniais: Richard Walker straipsniu „When to shoot black and white“ ir Kent DuFault „When a lack of color is the perfect answer“. Šį kartą tai nėra mankštelė, kuriai aš tikslingai būčiau fotografavusi. Daugiau darbo įdėjau žaisdama su savo nuotraukų archyvu, bandydama junginėti spalvas ir žiūrėti, ar tikrai patarimai pasiteisina. Taigi, kada verta fotografuoti be spalvų?
Neįprastos ar nesubalansuotos spalvos. Kartais fotografuojamų objektų spalvos gali per daug traukti dėmesį ir nukreipti jį nuo pagrindinės nuotraukos idėjos. Tokiais atvejais padėti gali juodai balta fotografija. Žemiau esančioje nuotraukoje fotografavau susipykusius vaikus, tačiau spalvotoje nuotraukoje vaikų emocijos nublankdavo, nes abu vaikai buvo labai ryškiai, linksmai ir kontrastingai aprengti, fotografavau šiltos, jaukios vakarinės saulės apšvietime, kas siužetui taip pat ne itin tiko. Juodai balta nuotrauka visas šias problemas išsprendė, liko tik istorija, kurią ir norėjau papasakoti.
Per dideli kontrastai. Kartais fotografuojamos scenos apšvietimas gali būti nemalonus, ne visai tinkamas, per daug ryškus ar kontrastingas. Pavyzdį šiam patarimui fotografavau Klaipėdos jūrų muziejuje, akvariumų salėje, kurioje beveik visiškai tamsu. Stebėjau prie akvariumų nosis sukišusius vaikus ir kaip ryškiai jų veidai apsišviečia nuo akvariumo šviesos. Sąlygos normaliai fotografijai buvo visiškai netinkamos, bet su tokia šviesa norėjosi pažaisti. Aišku, jei visos šeimos savaitgalio nuotraukos būtų tokios, būtų gana keista, tačiau paįvairinimui man tokios nuotraukos pasirodė visai smagios. Tuo tarpu spalvotos nuotraukos buvo mėlynos nuo akvariumų šviesos, dėmesį traukė įvairios fono detalės, kurios sėkmingai išnyko nespalvotoje nuotraukoje.
Fotografuojama scena nepasižymi vizualiai maloniomis spalvomis, kurias vertėtų išryškinti. Iliustracija šiam patarimui parinkau iš pasivaikščiojimo po apylinkes. Fotografuota buvo gana ryškioje šviesoje, kai visos spalvos atrodo pablukusios, vietovė buvo dulkėta nuo žvyrkelio, tuo tarpu nespalvotas variantas įgavo kažkokio sentimentalumo.
Norisi išryškinti pasikartojančius raštus, formas, tekstūras, linijas, grafinius elementus. Grafikos ir pasikartojimų mano aplinkoje ne itin daug, bet net ir gamtiniuose objektuose galima pabandyti išryškinti struktūras ir linijas.
Juodai balta fotografija padeda akcentuoti išraiškingus veido bruožus. Juodai balta fotografija ypač pasiteisina fotografuojant įdomios gyvenimo patirties turinčius vyresnius žmones. Deja paskutiniu metu mano modeliukai buvo labai jauni. Bet man patinka, kaip juodai baltoje nuotraukoje išryškėja akys.
Blogas oras. Juodai balta fotografija pasiteisina fotografuojant niūriomis dienomis, kai aplinkoje natūraliai sumažėja spalvų. Bespalvės nuotraukos gali padėti sukurti ar išryškinti gamtos kuriamą dramą. Nuotrauką šiam patarimui fotografavau tyčia. Šį kartą svarbu buvo ne siužetas, norėjosi tiesiog pažiūrėti, ar nuotrauka tikrai geriau žiūrėsis nespalvota. Reikia pripažinti, kad tikrai.
Juodai baltos nuotraukos padeda sukurti nuotaiką. Iliustraciją fotografavau kalnuose. Už akių užkliuvo netoli kelio palikti du dviračiai. Spalvotoje nuotraukoje tie meiliai suglausti dviračiai taip neišryškėjo, tuo tarpu nespalvotoje nuotraukoje kelionės dviese per gyvenimą jausmas buvo žymiai ryškesnis. Tai nėra geras pavyzdys, emocijos nuotraukose reikalauja žymiai daugiau profesionalumo 🙂
Paskutinis patarimas man patinka labiausiai. Juodai baltą fotografiją verta išbandyti visuomet, kai dėl neaiškių priežasčių spalvota fotografija nekelia to įspūdžio, kurį turėtų kelti, t.y. kai spalvos tiesiog neveikia. Pavyzdį šiam patarimui parsivežiau iš atostogų. Fotografavau nuostabias uolas, kurios atrodė kaip didingos sustingusios bangos, tačiau nuotraukoje to jausmo buvo nebelikę, tiesiog uolos apaugusios žaliomis samanomis. Panaikinus spalvas sustingusio bangavimo jausmas vėl išryškėjo. Taigi kartais net ir kelionės įspūdžius verta namo vežtis nespalvotus.
Ar nespalvota fotografija gali būti naudinga fotografuojant sodus? Turbūt tai nėra ta sritis, kur ji galėtų geriausiai atsiskleisti. Manau, juodai baltos fotografijos galėtų puikiai perteikti didelių senų sodų nuotaiką, alėjų ar architektūrinių elementų grožį, rūkus ar lietų. Mano sodas juodai baltoms nuotraukoms kol kas per ankštas. Bet jei norėtumėte pažiūrėti, kaip kūrybiškai sodo elementai panaudojami meninėje fotografijoje, verta susipažinti su Rodney Smith darbais. Rinktinius darbus „sodo“ tema galima rasti čia, tačiau tikrai verta pažiūrėti ir daugiau darbų tiesiog įsivedus šio fotografo vardą ir pavardę į Google vaizdų paiešką. Ne vienas jų padės nusišypsoti, o juk tai visiškai nespalvotos nuotraukos.