Fotografuoti šiam projektui vietose, kuriose yra santykinai daug žmonių, man yra sunkiau, nei prisikalbinti vieną vienintelį tuščioje gatvėje sutiktą praeivį. Kuo aplink daugiau žmonių, tuo daugiau gaunu atsisakymų fotografuotis. Turbūt veikia psichologinis atsakomybės pasidalinimo fenomenas ir dažniau kyla klausimas, kodėl aš, kai šalia yra daug kitų. Visgi kaip prekybininkų šurmulyje pamačiau Daivą, labai norėjau ją prisikalbinti kadrui. Daiva iš kitų išsiskyrė etnografinio stiliaus apranga, kuri, rodos, buvo pergalvota iki smulkmenos. Pakalbinta fotografuotis Daiva sutiko, tačiau pasakė, kad jei fotografuotis, tai tada prie Vytauto paminklo. Visgi Vytautas į kadrą netilpo, o ir ne itin stengiausi, kad tilptų, nes gyvas žmogus gerokai įdomiau už skulptūrą. Iš Daivos sužinojau, kad mugėje ji prekiauja savo megztomis lėlėmis, o vyras medžio drožiniais. Jei būsite rytoj mugėje, lengvai atpažinsite jų prekybos palapinę visai šalia Vytauto.