Poną Edmundą pamačiau lėtai vaikštinėjantį Nemuno krantinėje. Neskubrus žingsnis, laikas nuo laiko sustojant apsižvalgyti, už nugaros sudėtos rankos ir beretė man labai priminė mano senelį, todėl neabejojau, kad sutiksiu įdomų ir intelektualų žmogų. Prisistačius ir papasakojus ponui Edmundui apie projektą, jis tik šyptelėjo: “Fotografuokite, o tada susipažinsime”. Pasikalbėjus sužinojau, jog ponas Edmundas visą gyvenimą domėjosi technika. Jo žodžiais tariant, galėjo pataisyti viską, nuo radijos iki jėgainės. Savo interesų neapleido ir išėjęs į pensiją. Šiuo metu restauruoja įvairią senovinę Vermachto techniką. Man nusistebėjus, kad tai turbūt labai sudėtingas užsiėmimas, ponas Edmundas man paprieštaravo, kad šiais laikais labai lengva rasti visą restauracijai reikalingą informaciją – gali pasinaudoti internetu, atviri muziejai, tik žmonių, kurie apie tokią techniką išmanytų, yra mažai. Šiuolaikines technologijas ponas Edmundas naudoja ir pasidžiaugti savo darbo rezultatais – kelia į youtube filmukus apie savo restauruotus aparatus. Neatsispyriau ir aš pagundai pažiūrėti. Juk nuostabu, kai 70 metų tylėjęs aparatas prabyla.