Projektas 365: Epilogas

Ramus paskutinis metų vakaras atrodo gana tinkamas laikas apmąstyti didžiausią šių metų iššūkį 365 fotografijos projektą. Šiek tiek gaila ir neramu, kad jis baigiasi. Per metus kasdienis fotografavimas tapo beveik įpročiu. Baisu, kad baigus projektą gyvenime atsivers kažkokia tuštuma. Flickr 365 projekto grupėje yra nemažai žmonių, kurie tokio nerimo ar įpročio vedami suka antrą ar net trečią metų ratą. Taip pat neramu, kad nustojusi fotografuoti kasdien nustosiu fotografuoti iš viso, kaip užmetamas rytinis krosas ar lankymasis sporto klube. Galvojant logiškai, aš neturiu jokių priežasčių fotografuoti. Neturiu tikslo nei tapti profesionalia fotografe, a nei kurti kokį didį meną. Pradėjau projektą norėdama patobulinti savo kiemo, augalų ir šeimos fotografavimo įgūdžius. Manau, kad šį tikslą pasiekiau, ir kol kas pati sau nerandu atsakymo į klausimą „o kas toliau“. Kita vertus, fotografija man turbūt kažką reiškia, nes iki šiol taip nuosekliai diena iš dienos esu dariusi tik vieną dalyką – mylėjus. Visos kitos veiklos – darbas, studijos, hobiai – visada turėdavo išeiginių 🙂

Ką man davė 365 projektas?

Tobulėjimas. Didesnę dalį projekto man atrodė, kad mano fotografijos įgūdžiai nė velnio netobulėja. Turbūt sunku vertinti save, ypač kai dar nėra didesnės laiko perspektyvos. Visgi tam tikras progresas yra. Kartais tai yra mokėjimas pastebėti, kartais geresnis fokusas ar kompozicija, ramesnė savijauta fotografuojant ir kiek kitokia nufotografuotų kadrų analizė. Iki profesionalumo dar labai toli, tačiau prieš kelias savaites, svarstydama, ką aš čia darau su ta fotografija, atradau, kad turbūt didžiausias džiaugsmas ir slypi tame, kad fotografuodama aš neturiu jokių įsipareigojimų

Gražus vaizdas gražioje baloje. Mobilografija

Galimybė išbandyti įvairius fotografijos žanrus ir technikas. Per šiuos metus išbandžiau nemažai fotografijos žanrų: fotografavau portretus, gatvę, judesį, architektūrą, natiurmortus, peizažus, gamtos objektus, renginius, makro. Fotografijai naudojau telefoną, skenerį, senus ir neprisuktus objektyvus, filtrus, plėveles, fotografavau per medžiagą, vandenį, ledą. Išbandžiau cianotipiją ir gum bichromatus bei kompiuterines manipuliacijas. Mano puslapyje esanti galerija labai marga. Joje greta esančių kadrų dažnai nesieja niekas. Meniniu požiūriu tai yra labai nebrandu, nes akivaizdu, kad aš neturiu jokio meninio stiliaus. Bet iš tikro ir nesiekiau jo turėti. Norėjau mokytis ir šio projekto metu svarbiau nei įkelti kadrą kasdien man buvo kasdien kažką naujo sužinoti ar išbandyti. Kai kurių dalykų greičiausiai daugiau nebefotografuosiu, nes atradau, kad jie ne „mano“. Pavyzdžiui, man ne itin prie širdies visa statiška fotografija – dūmai, tyškantys lašai ar natiurmortai. Nors vabalai labai dailūs, tikriausiai daugiau nebraidysiu po pievas jų ieškodama. Taip pat manęs nesužavėjo ir manipuliacijos, gal todėl kad šioje srityje labai trūko įgūdžių ir vaizduotės. Bet už tai atradau žmones ir miestą, kuriuos seniau fotografuodavau labai retai ir tikrai kitaip, nei šiandien. Fotografija man visgi pirmiausia yra pasakojimas apie akimirką. Kadre dažniausiai yra tiksliai tiek žodžių, kiek jų ir reikia.

Saugus Paryžius. Mobilografija
Saugus Paryžius. Mobilografija

Režimas, kuris kartais priverčia išlįsti iš komforto zonos. Kasdienis fotografavimas yra rimtas iššūkis kūrybiškumui. Idėjos greitai baigiasi. Pradėjau projektą manydama, kad kaip visada daugiausia fotografuosiu augalus. Bet tie patys objektai ir temos labai greitai nusibosta. Tuomet ateina geras noras daryti kažką kitą, kitaip, ko niekada nedarytum, jei neturėtum to išorinio stimulo. Fotografuojant greta šeimos ir darbinių įsipareigojimų fotografijai objektyviai nėra laiko, kartais nėra tinkamos šviesos, o supantys vaizdai yra nykūs. Visa tai skatina matyti kitaip, pastebėti detales, kūrybiškai išnaudoti trumpas laisvas akimirkas.

Tai buvo vilkelis
Tai buvo vilkelis

„Neteisingos“ fotografijos atradimas. Kai pradedi fotografuoti, viską norisi daryti labai gerai ir teisingai. Svarbu, kad kadre nebūtų triukšmo, kad kadras būtų gerai sufokusuotas, kad būtų tinkama ir apgalvota kompozicija ir pan. Šio projekto metu gana daug fotografavau telefonu, dažnai esant netinkam apšvietimui, judant. Kartais kadrus „apdirbdavau“ tiek, kad juose esantys objektai tapdavo neatpažįstami. Kartais tyčia fotografavau išplaukusius vaizdus. Ir visa tai buvo smagu, o rezultatas man patiko. Per šiuos metus smarkiai plėtėsi mano supratimas, kas yra gražu fotografijoje. Tam labai daug įtakos turėjo kasdien skiriamas laikas kitų fotografų darbų peržiūrai. Šiuo metu žymiai stipriau už grožį ir techninį tobulumą man groja kadro įdomumas ir emocija.

Šviesios mintys apie darbą. Mobilografija
Šviesios mintys apie darbą. Mobilografija

Daugiau laiko su savimi ir pasauliu. Per šiuos metus mačiau turbūt daugiau saulėtekių, nei per visą savo gyvenimą. Ne todėl, kad būčiau miegalė. Tiesiog tam, kad pamatytum, turi žiūrėti. Šiais metais aš tikrai kitaip ir žymiai atidžiau žiūrėjau į mane supantį pasaulį, kaip niekad ryškiai pajutau metų laikų kaitą, mačiau daugybę gražių debesų, iš naujo atradau savo miestą ir apvaikščiojau gatves, kuriose iki šiol niekada nebuvau buvusi. Iki šiol nežinojau, koks saulėtekis spaudžiant 16 laipsnių šalčiui, kaip pokši ledas ir garuoja vanduo, kaip greitai išsisklaido rūkas ir kokia plati spalvų paletė spėja pasikeisti per tas trumpas akimirkas. Daugelis šių išgyvenimų yra labai asmeniški, nes fotografuoti aš stengiuosi eiti viena. Fotografija yra puikus poilsis po/prieš dienos darbus, ji išvalo mintis ir moko džiaugtis akimirka.

Kitoks Kaunas. Mobilografija

Kuo 365 projektas yra blogai?

Laiko sąnaudos. 365 projektas, bent jau įgyvendinamas taip, kaip tai dariau aš, užima žymiai daugiau laiko, nei galima įsivaizduoti, ypač tamsiuoju sezonu. Turbūt vidutiniškai fotografija per dieną suvalgydavo bent dvi valandas. Man pasisekė, kad mano šeimyna kantriai ir geranoriškai mane palaikė. Visgi pradedant tokį projektą reikėtų pasitarti su artimaisiais, nes tai gali tapti rimtų šeimyninių nesutarimų priežastimi.

Greitas tempas. Nors 365 projektas yra geras stimulas tobulėti, kartais mane nervindavo būtinybė įkelti po darbą kasdien, nes kai kurios fotografijos technikos reikalauja žymiai daugiau laiko. Pavyzdžiui, kokybiškai manipuliacijai poros vakaro valandų dažniausiai neužtenka. 365 projektą būtų labai sunku įgyvendinti fotografuojant juosta, ar taikant kokias sudėtingesnes fotografinės spaudos technikas.

Nuovargis ir idėjų stoka. Prie privalumų rašiau, kad kasdienis fotografavimas padeda išlįsti iš komforto zonos, tačiau tai yra ir nemažas trūkumas, nes bent jau mano kūrybiškumo atsargos yra labai ribotos. Man reikia laiko idėjoms „išnešioti“, todėl buvo ne tiek jau mažai dienų, kai aš nervindavau savo artimuosius klausimu, ką šiandien fotografuoti. Blogiausia, kad dažniausiai jie ne itin daug gali patarti. Ir ne dėl to, kad neturėtų idėjų, o dėl to, kad tas idėjas sunku priimti, nes jos ne savos. Daugelyje tinklapių, kuriuose aprašomos 365 projekto patirtys, rekomenduojama susidaryti fotografijos idėjų sąrašus ir bandyti juos įgyvendinti. Man tokie sąrašai visiškai nepadėjo. Gal dėl to, kad ir gyvenime aš niekada jokių sąrašų nesudarinėju 🙂

Iš nieko
Iš nieko

365 projektas yra egoistas. Šis fotografijos projektas atima visą laisvą laiką ir dėmesį, todėl beveik nebelieka jėgų jokiems kitiems interesams ir hobiams. Šiais metais labai apleidau savo sodą, nustojau dalyvauti sodininkų forumuose ar rašyti tekstinius blogo įrašus. Taigi tam tikra prasme šis projektas mane apgavo – prasidėjęs iš meilės sodui jį visiškai nukonkuravo.

Kas liko nepadaryta…

365 projektas ne itin tinkamas lėtai fotografijai, todėl ateičiai lieka juosta. Labai noriu pabandyti savadarbes pinhole kameras bei tobulinti lėtus fotografinės spaudos metodus – gum bichromatų ir gumoil procesus.

Nors man labai patinka fotografuoti žmones, vis dar jaučiuosi nejaukiai, fotografuodama nepažįstamuosius. Reikėtų sugalvoti sau kokį trumpesnį projektą gatvės ir šiaip žmonių fotografijai.

Visu metus išsiverčiau be Photoshop‘o (viską dariau su Lightroom ir Pixelmator).  Kol kas nežinau, ar man jo tikrai reikia.

Neišmokau savo nuotraukų rodyti ir jų viešinti facebookuose, forumuose ar šiaip aktyviau dalyvauti fotografų bendruomenėse. Gal dėl to, kad vis dar nesijaučiu fotografė.

Veidai, kuriuos matuojuos
Veidai, kuriuos matuojuos

Ir visgi, 365 projektas buvo puiki patirtis, kurios jokiu būdu neatsisakyčiau. Būtų šaunu, jei kas nors fotografiją man būtų parodęs prieš kokius 15 metų, kai dar visas laikas buvo tik mano. Laimei, tai traukinys, į kurį priima be amžiaus cenzo ir neišsodina sulaukus tam tikro amžiaus. Tad važiuojam toliau. Gerų, smagių ir pilnų atradimų Naujų metų.

10 Comments

Add Yours
  1. 1
    Rasa

    Aiste, ačiū už įdomius metus, man patiko stebėti 🙂 jei nustosite fotografuoti ir dalintis, man to tikrai trūks. Tai aš ir toliau lauksiu naujų nuotraukų? o Jūs jau kaip ten išeis… bet visgi kartais pasidalinkite, gerai?

  2. 3
    ramunia

    Aiste, labai smagus aprasymas – didelio darbo rezultatas. Sudominai. Itikinai. Reiktu pabandyti ir man… atrasti ir igyvendinti savo mintis kitaip 🙂

  3. 5
    Dalia

    Turbūt pats didžiausias menas man tavo darbuose yra gebėjimas perteikti procesą, jį nuostabiai išjausti, pailiustruoti ir aprašyti. Taigi, nesvarbu ką darytum, gera pabūti kartu tavo procese.

    • 6
      Aiste

      Dėkui, Dalia. Kadangi tai, ką darau, yra daugiau ar mažiau žaidimai smėlio dėžėje, tai procese ir slypi didžioji prasmė 🙂 Smagu, jei mano žaidimai dar ir kitus pradžiugina.

  4. 7
    Modesta

    Sveikinu pabaigus projektą ir tikiuos, kad bus toliau 🙂 Karts nuo karto pasekdavau Tavo nuotraukas ir drįsčiau Tave pavadinti fotografe. Gilu, tikra ir įdomu 🙂

    • 8
      Aiste

      Ačiū, Modesta, Tavo projektai taip pat labai įdomūs. 2015 planas skamba kaip tikrai didelis iššūkis 🙂 Aš kol kas sau naujų tikslų dar neiškėliau. Bet jaučiau, kad vis tiek kažko panašaus norėsis 🙂

  5. 9
    regimantas@euroelektronika.lt

    Iki galo įgyvendinai rimtą projektą. Visai nesvarbu, koks bus šio darbo tęsinys. Neabejoju, sugalvosi. O gal vieną dieną nauja mintis iškils savaime. Tikiu, kad ši pamoka, ar iššūkis suteikė pasitikėjimo ir brandos (kurios ir taip tau netrūksta). Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi.
    Tėtis

Leave a Reply

Your email address will not be published.