Jaučiuosi skolinga savo sodui, kad visai apie jį nepasakoju, tad kurį laiką bus šiek tiek daugiau augalų nuotraukų 🙂 Šiuo metu žydi mano be galo mylimi spuria vilkdalgiai (Iris spuria). Nors dažnai sakoma, kad sibiriniai vilkdalgiai yra tie, kurie visus metus džiugina gražia lapija, mano kieme tai ne visada pasiteisina. Sibirinius vilkdalgius labai stipriai puola amarai, ne visos veislės formuoja gražius kerus, o tos, kurios turi stambesnius lapus, antroje vasaros pusėje dar ir neblogai nurunda. Tikrai pasitikėčiau tik žolinio tipo, smulkiažiedžiais, netoli nuo rūšinių nutolusiais sibiriukais. O štai ši spuria nuostabi visada. Beveik metro aukščio stotingas keras puikiai atrodo visą sezoną. Spurios žydi žymiai ilgiau nei sibiriniai vilkdalgiai, nes ant vieno stiebo skleidžiasi keli ar net keliolika žiedų. Nežinau, ar tai galioja visoms spurioms, ar šiai konkrečiai veislei, nes turiu tik ją vieną. Pirkau ją kaip “Farolito’, tačiau pažiūrėjusi spuria vilkdalgių asociacijos puslapį labai tuo abejoju. Panašu, kad dauguma Lietuvos augintojų būtent mano turimą veislę vadina ‘Farolito’, nors ji gerokai skiriasi nuo originalo. Gal tai koks sėjinukas? Nors man panašiau į labai seną spuria veislę ‘Premier’ (Barr, 1899).
Mano auginama veislė yra gana kukli. Yra veislių didesniais, kitokių spalvų žiedais ar garbanotais žiedlapiais. Bet man patinka, kai augaluose žmogaus prisilietimo per daug nesimato 🙂 Šiais metais pabandymui pasodinau dar vieną veislę, bet spurios nėra labai greitos, nemėgsta persodinimo, tad teks palaukti porą metų kol ji suformuos kerą, pradės žydėti ir turėsiu su kuo palyginti. Bet jei turite gana sausą, žiemą neužmirkstančią vietelę, kurioje tiktų tvirti, žali, kardus primenatys lapai, pasvarstykite ir apie spurias.