Kai buvau maža, žaisdavau tokį žaidimą, kuris vadinasi “Karakuliai”. Pirmiausia reikia užsimerkti ir tuščiame lape pripaišyti bet kokių linijų ir kringelių. Tuomet atsimerkti ir tose linijose bandyti pamatyti, o paskui jas jungiant ar spalvinant nupiešti, ką nors prasmingo.
Vakar žiūrint į dūmų nuotraukas mano vaikai taip pat pradėjo pasakoti, ką jose mato, todėl pagalvojau, kad galima pabandyti pažaisti šį žaidimą ir su nuotraukomis. Ta proga pirmą kartą išbandžiau piešimą ant nuotraukų ir dukros plančetę. Produktas viršuje yra dvi dūmų nuotraukos ir tai, ką aš jose pamačiau. Pagrindui naudojau ryžių popieriaus tekstūrą, kurią galima rasti čia.