Artiom ir Natašą sutikau Santakoje. Pamačiau juos gerokai iš tolo ir iš karto apsidžiaugiau, nes jie fotografavo. Užkalbinti maklinėjančius fotografus žymiai lengviau, nes jie greičiausiai turės laiko, o ir bendra tema garantuota. Visgi apsirikau, Artiomas ir Nataša buvo ne fotografai, o turistai. Ir kalbinti man jų nereikėjo, Artiom mane užkalbino pirmas, nors dievaži ir aš būčiau išdrįsusi 🙂 Gavau puikią progą prisiminti rusų kalbos žinias, kurios, deja deja, nenaudojamos rūdyja. Sužinojau, jog pora jau spėjo aplankyti Vilnių, o po dienos Kaune planuoja traukti į Klaipėdą. Tik atsisveikinusi su jais suskaičiavau, kad sutikau juos būtent Kalėdų dieną, tačiau nepasveikinau. Ach tas egocentrizmas, kuris verčią laiką ir šventes skaičiuoti tik pagal save. Taigi:
C Рождеством Христовым, Aртем и Наташа!