Ivaldą pamačiau Laisvės alėjoje. Vyriškis rūkė sėdėdamas ant suoliuko, o šaltą rytmetį nušviesti įstrižos saulės dūmai aplink jo galvą sklaidėsi lėtai ir romantiškai. Labai norėjau pagauti tokį kadrą. Deja, man priėjus vyriškis cigaretę užgesino, nors fotografuotis sutiko. Pasikalbėti spėjome nedaug – Ivaldas laukė susitikimo ir neturėjo laiko. Tik apie išskirtinį vardą paklaustas šyptelėjo, kad turbūt vardą registruodamas kažkas suklydo. Gal ir klaida, bet už tai išskirtinė ir nepakartojama.