Penktadienio rytą Kaune buvo gana tirštas rūkas. Norinčių po jį pasivaikščioti nebuvo daug. Krantinėje prie Aleksoto tilto rūke tolumoj pamačiau tik vieno žmogaus siluetą. Priėjus arčiau paaiškėjo, kad tai žvejas. Česlovas fotografuotis sutiko, tik nebuvo itin kalbus. Pajuokavo, kad aš galiu bandyti fotografuoti, o jis per tą laiką sugaus žuvį, kad kadras būtų geresnis. Tačiau blizgė vis grįždavo tuščia. “Ir taip visą vasarą”, pasiskundė žvejas. Dėl sausros Nemunas labai nuseko ir jau kurį laiką krantinėje visiškai nekimba.
Nufotografuoti žmogų rūke, kai už jo yra saulė, pasirodo pakankamai didelis iššūkis. Atsisukus veidu į saulę, nesimatė rūko, o fotografuojant prieš saulę, taip kad rūkas būtų matomas ir nesigautų tik baltas plėmas, buvo sunku tinkamai eksponuoti veidą. Taigi kokybės šiam kadrui trūksta, bet šį kartą ryto nuotaika buvo svarbiau.