100 nepažįstamųjų projektas kuriam laikui buvo įstrigęs – darbas buvo okupavęs visą įmanomą ir neįmanomą mano laiką. Labai trūksta pabuvimo su savimi, kurį duoda fotografija. Bet šį rytą prieš darbą turėjau kelias tokias minutes.
Fotografuoti žmones pusę devynių ryto Senamiestyje nėra labai lengva, nes jų nėra daug, studentai traukia būreliais, o pavieniai praeiviai dažniausiai skuba. Todėl, kai pamačiau ramiu žingsniu artėjantį Robertą, apsidžiaugiau. Robertas sutiko fotografuotis iš karto. Neprašė paaiškinti nei kam, nei kodėl. Tai buvo taip netikėta, kad dar kartelį pasiklausiau, ar teisingai išgirdau, kad galiu fotografuoti. Sužinojau, kad Robertas studijuoja Dailės akademijoje taikomąją grafiką ir labai džiaugiasi savo pasirinkimu. Robertas papasakojo, kad planavo studijuoti mediciną, bet draugai jį paskatino labiau pasidomėti menu, susipažinti su menininkais ir šios pažintys padėjo iš esmės pakeisti gyvenimo kryptį. Gerai, kai šalia yra žmonių, kurie padeda atrasti tikruosius kelius.