Poną Kazimierą sutikau vaikštinėjantį Santakoje. Jis labai kuklinosi fotografuotis ir net įkalbėjo geriau nufotografuoti mane. Ponas Kazimieras buvo pirmasis mano pašnekovas, kuris labiau domėjosi manimi, o ne pasakojo apie save. Šnekėdamiesi kartu paėjėjome nemažą kelio galą. Iš pokalbio sužinojau, kad ponas Kazimieras daug metų dirbo Vilniaus universitete, sukūrė vertimo teoriją, šia tema apgynė ir daktaro disertaciją. Vėliau daug metų keliavo po įvairias pasaulio šalis. Rašė ir vertė knygas. Tačiau knygų pavadinimų ar daugiau detalių apie jo gyvenimą man sužinoti nepavyko, ponas Kazimieras mandagiai išsisukdavo ir toliau klausinėjo apie mano gyvenimą. Visgi grįžusi namo ir suvedusi mano pašnekovo pavardę į internetą, sužinojau, kad buvau sutikus tikrai iškilų žmogų, kunigą jėzuitą Kazimierą Ambrasą. Tikiuosi, kad mano surasta jo biografija, išspausdinta Lietuvos aide yra teisinga. Tai buvo tikrai gera krikščioniško kuklumo, ramybės ir rūpesčio kitu pamoka. Kas žino, ar būčiau išdrįsus prašyti pono Kazimiero man pozuoti, žinodama jo patirtį ir pasiekimus.