100 nepažįstamųjų

Savaitė be fotografijos prailgo. Šiandien eidama į darbą vėl įsidėjau fotoaparatą, nors dar dorai nebuvau apsisprendusi, ar ir ką fotografuosiu. Projektas „100 nepažįstamųjų“ yra dar viena fotografų klasika. Jo idėja – nufotografuoti 100 visiškai nepažįstamų žmonių portretų, prieš tai gavus jų sutikimą. Šis projektas dažniausiai neturi griežtai apibrėžtų laiko rėmų. Ne mažiau už fotografiją čia svarbus bendravimas ir kontakto iniciavimas. Mano intravertiškai prigimčiai tai didžiulis iššūkis. Iš tikro aš mėgstu bendrauti, esu pakankamai geras klausytojas ir stebėtojas, tačiau retai kada pirma inicijuoju pokalbį. Gyvenime šios savybės man retai sukelia sunkumų, tačiau vykdant 365 projektą buvo kelios situacijos, kai aš labai pykau ant savęs, nes taip ir neišdrįsau prieiti, užkalbinti, ir taip praradau puikius veikėjus ir istorijas, nors beveik garantuoju, kad žmonės būtų sutikę fotografuotis.

Ir šiandien nebuvau tikra, kad sugebėsiu šį nepažįstamųjų projektą pradėti. Žingsniavau Laisvės alėja stebėdama žmones, ieškodama įdomių veidų, bandydama rasti neskubančių, kurių žvilgsnį sugebėčiau pagauti. Šaltas oras ir darbo dienos vidurys turbūt ne pats tinkamiausias metas ieškoti veikėjų fotografijai. Gal iš nerimo, o gal iš tikro, bet atrodė, kad visas miestas plaukia pro šalį. Visgi galiausiai man pavyko ir Rotušės aikštėje aš pamačiau ryškiu šaliu pasipuošusią moterį, kuri neskubėdama tvarkė prakartėlės figūras. Eva maloniai sutiko būti fotografuojama ir atidarė mano 100 nepažįstamųjų projektą.

Eva, kuri rūpinasi Rotušės prakartėle
Nr.1. Eva, kuri rūpinasi Rotušės prakartėle

Tik fotografuodama Evą supratau, kad iš tikro šiam projektui aš visiškai nepasiruošiau. Abejojau dėl visko – turiu fotografuoti Evą ten, kur ją sutikau, ar galiu kažkaip kurti kadrą, kokius nustatymus pasirinkti, kaip kadruoti, kiek kadrų galiu daryti, ar galiu taisyti Evos pasirinktą pozą, ar turiu prašyti jos nekalbėti fotografavimo metu ir t.t. Taip nerimavau, kaip pradėti pokalbį, kad visai nebuvau pagalvojusi, kad po to reikės fotografuoti 🙂 Tai buvo pirmoji gera pamoka ir pirmieji namų darbai – paskaityti apie gatvės portretų fotografijos ypatumus. Bet labai ačiū Evai už pradžią.

 

 

 

4 Comments

Add Yours
  1. 3
    sodelis

    Kiekviena pabaiga yra ko nors naujo pradžia :)Praėjusių metų foto-įrašus buvo labai įdomu sekti. Man, kaip atskiras žanras, labai patiko ir fotografijų pavadinimai 🙂 Džiaugiuosi, kad šie metai “smėliadėžėje” prasideda su nauju ir ne mažiau įdomiu projektu. Sėkmingo, įdomaus ir kupino atradimų projekto!

Leave a Reply to Aiste Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *