Pagaliau lietus ir vėsus vakaras, kai norisi slampinėti po šlapią žolę. Dideli lašai vis dar žiba ant tvirtesnių augalų – vilkdalgių, šilokų, dekoratyvinių kopūstų. Užsukusi į daržą prigavau savo katiną uostinėjantį ir besitrinantį į citrinines katžoles. Negaliu neparodyti jo kaltos išraiškos – ar neprimena paauglio, kurį tėvai užtiko rūkant? Įdomu, kad šios katžolės visiškai nekėlė katinui emocijų, kol augo terasoje vazone. Tačiau kai pasodinau į daržą, jau kelintą kartą randu savo katiną maloniai su jomis besiglaustantį. Turbūt atviras gruntas suteikia daugiau kvapo. Bet dekoratyvinės katžolės kol kas atrodo saugios.
